Alytaus Likiškėlių progimnazija

Alytaus Likiškėlių progimnazijoje vasario 19 d. lankėsi Vilniaus Šolomo Aleichemo žydų gimnazijos direktorius Miša Jakobas. Susitikimo iniciatorius – Alytaus miesto savivaldybės Tarybos narys Sigitas Leonavičius.

Renginio pradžioje skambėjo smuiko melodija, aštuntokai ir septintokai vaidino trumpą vaizdelį apie žmonių nesusikalbėjimą. Jie apgailestavo, kad jaunimas „gyvena” telefonuose, kompiuteriuose, o šilti žodžiai, žmogaus ryšys su žmogumi, susikalbėjimas nyksta.

Paaiškinti tėvų, vaikų ir mokytojų nesusikalbėjimo priežastis direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai einanti direktoriaus pareigas Daiva Čepanonienė paprašė svečio Mišos Jakobo.

Buvęs Vilniaus Šolomo Aleichemo žydų gimnazijos direktorius (dabartinis Lietuvos ir Izraelio prekybos rūmų vykdomasis direktorius), turintis 50 metų pedagoginio darbo stažą, išugdęs ne vieną gydytoją, teisininką, politiką ir kitų profesijų žmonių, teigė, kad kiekvieno mokytojo darbas turi būti jo pašaukimas. Nuo mokytojo labai daug kas priklauso. Tėvas, vaikas, mokytojas – svarbiausi ugdymo medžiai. Svečias nepagailėjo patarimų tėvams ir mokytojams. „Netapkite toksiški savo vaikams”. „Vargas tėvams, kurie stengiasi vaikams palikti tik materialines vertybes, nes vienintelės vertybės – išsilavinimas ir dorybė”. Mokytojas, kuris nemyli vaikų, neturi teisės juo tapti. Reikia sutarti su tėvais, nes vaikas jiems labai svarbus. Ką reiškia, kai vaikas sako, kad nekenčia savo mokyklos? Mokytojui tokiu atveju reikia žinoti, ką turi padaryti, kad išmokytų vaiką. Leisti pamokoje nuobodžiauti – tai nusikaltimas. Nėra drausmės – nėra pamokos,

Jis taip pat atsakė į pateiktą klausimą, kaip motyvuoti mokinį, kad jis patirtų sėkmę. Mokytojo akys turi spindėti, jis turi rasti kažką ypatingo, kad būtų savas vaikui. Kiekvienas stresas atsiliepia mokytojo darbe, todėl būtina turėti jausmus, išgyventi, kad „nesudegtų”. Jeigu mokytojas laimingas, toks pats bus ir mokinys. Kai kolektyve yra sveika dvasia, mokytojas norės dirbti, nors kartais atidavęs širdį vaikams gauna ne tai, ko tikėjosi.

Atsakinėdamas į klausimus Miša Jakobas kalbėjo apie mokyklų reitingus, silpnesnių gebėjimų mokinius, gimnazijas, švietimo sistemą. Jis mano, kad reitingai verčia mokyklų vadovus ir bendruomenes pasistengti, bet nereikia kelti pretenzijų mokytojams, nes įvairių laidų mokinių gebėjimai skirtingi Taip pat apgailestavo, kad vyrauja nepagarba mokytojui, kuri dažnai ugdoma šeimoje. Didžiulė problema yra pamokų praleidimas. Sakoma, kad praleista minutė pamokoje gali nulemti gyvenimo sėkmę. Silpnų gebėjimų vaikai neturi būti nustumti į kampą, o jei mokinys tyčia trukdo mokytojui, reikia pranešti tėvams. Gimnazija šiandien sumenkinta, nes tapo paprasta mokykla. Turėjo kiekviename mieste būti profilių gimnazijos, tada neskriaustume gabesnių mokinių. Šių mokinių ugdymui Izraelis skiria ypatingą dėmesį. Juos pastebi labai anksti, moko valstybės išlaikomuose internatuose, kuriuose dirba geriausi mokytojai.

Alytaus miesto savivaldybės Tarybos narys Sigitas Leonavičius pasiteiravo, ką svečias mano apie aplankytas Alytaus mokyklas ir švietimo reformą Alytuje. Jis atsakė, kad mokyklose kvepėjo švara, o mokiniai viską stebi, mato ir girdi. Kažką ne taip darome, o mokiniai žiūri į mus. Neverta daryti neapgalvotų reformų, reikia galvoti, kas bus po jų.  Negalima vaikų mėtyti lengva ranka iš vienos vietos į kitą. Mokykla turi turėti savo aurą. Mokyklų vadovai turi suprasti, kad trūksta pagarbos kitam žmogui. Mes patys išmokėme vaikus tyčiotis.todėl jokios komisijos čia nepadės. Mes nepakankamai išmokome mylėti Lietuvą. Tik mokytojas, turėdams jautrią širdį, gali tai padaryti.

Sustikimo dalyviai nuoširdžiai padėkojo svečiui Mišai Jakobui už atvirumą, nuoširdumą ir tikisi, kad dar ne kartą išgirs Alytuje jo taiklius žodžius apie mokinio, mokytojo ir tėvų susikalbėjimo problemas.

Likiškėlių progimnazijos ir kitų Alytaus švietimo įstaigų bendruomenės dėkoja Alytaus miesto savivaldybės Tarybos nariui Sigitui Leonavičiui už gerb.Mišos Jakobo pakvietimą atvykti ir pabendrauti su pedagogais.